Patarimai - Patarimančiukai: 01

Kaip rasti turtingą vyrą, apie knygas ir produktyvumą, vasaros madas - ir kiti jūsų klausimai - atsakau į viską!

Tikiuosi spėjom atsigaut po Eurovizijos? Fajniau pralaimėt kai normalią dainą siunti, ne? Kaip Kurt Cobainas sakė - geriau būt nemėgstamam už tai kas esi, nei mylimam už tai kuom nesi. Kol dar pilnai neišvažiavo eurovizinis traukinys pasidalinsiu įdomiu faktu - praeitų metų Silvesterio dainoje Luktelk, ten kur jis dainuoja - “stovime tyloje grojančio radijo… “ Iš tikrųjų toj vietoj žodžiai buvo - stovime tyloje Naktį prie radijo - nes tai turėjo būti reklama mano substackui, bet kadangi substacko dar nebuvo, tai prodiuseriai padarė spaudimą ir pakeitė tą eilutę… Bet bent jau jūs dabar žinosite kas yra kas ir galėsit nuo šiol kartu su manim teisingai dainuot :

Stovime tyloje

Naktį prie radijo

Nebenoriu šokt,

Bet man reikia šokt…

Galėtų būti mano antkapio tekstas.

---

Praeitą savaitę atidariau anonimišką liniją jūsų klausimams. Nelabai žinojau ko tikėtis, bet ačiū, nes sulaukiau įdomių ir įvairių klausimų, tad ilgai netuščiažodžiaujant, neriam ieškot atsakymų:

Nežinau iš kokio dangaus nukritai ir gal susimušei galvą, bet kaip aš laukiu naujų tekstų 🤩 Bet gal jau laikas juos monetizuoti, kaip kiti daro. Bet vargu ar pirkčiau. Aš mėgstu viską papigiai bet ne pigiai.

Tu rašai lyg būtum mano kaukolę lietęs ir aptikęs tą įdubimą, kuris sufleruoja, kad kūdikystėj buvau trinktelėta. Kaltinu gandrą, nors pasekmės kaip suprantu nėra visai blogos, ir ačiū už skaitymą! (Beje, kadangi klausimai anonimiški tai gramatinę klausiančiojo lytį nuspęsiu pati. Kitą kartą galėsite pasufleruoti.)

Dėl monetizavimo… Man patinka prabangiai gyventi, o laiko švaistymas nemokamai rašant yra didžiausia prabanga. Jeigu apmokęstinčiau Naktį Prie Radijo, tai šiuo metu gaučiau gal kokių 30 - 50 eurų per mėnesį, tai kur čia prabanga? Nors… per metus jau beveik ir gautųsi biudžetinis skrydis į Niujorką. Arba į vieną pusę į Tokiją? Tai hmm gal tikrai aš čia kažką praleidžiu?

Matau daug pridygusių lietuviškų substackų, kurie teturi 79 skaitytojus, ir viskas už paywallo. Nelabai suprantu tokios logikos, ir kiek jie gauna - 3 eurus iš mamos? Man vargu ar pakaktų motyvacijos rašyti dvidešimčiai žmonių… Tad jeigu ir įjungčiau mokamą prenumeratą, manau vistiek viskas būtų laisvai prieinama. Tai tada nežinau kokia jums būtų motyvacija mokėti už tai kas ir taip nemokama? Gal nebent irgi prabangos jausmas, kad va, galite sau tai leisti? Žodžiu, kuo giliau į mišką tuo daugiau medžių ir nesu tikra, kad esu pasirengus čia grybauti. Patarkit komentaruose kaip jums atrodo?

Kaip susirasti turtingą vyrą?

Žinau tris patikimus būdus, kurie tikrai veikia. Pirmas - būti iš turtingos šeimos. Nes tada galėsi ženytis kad ir už klasioko, ar tėvų draugo ar šiaip kaimyno. Nes turtuoliai - kaip karališka šeima, mėgsta viską tarp savų laikyti. Bet spėju, kad klausiantis žmogus ne šiai kategorijai priklauso.

Antras būdas - įstoti į gerą universitetą, kur mokosi daug potencialių genijų, ir ten susirasti savo Marką Zuckerbergą, kol jo Feisbukas dar neišaugo. Čia toks, sudėtingesnis planas, nes reik mokėt atpažinti žmogaus potencialą, ypač jeigu jaunuolis (o labai tikėtina) bus neįspūdingai gražus, ir turės apvalų nulį socialinių įgūdžių. Tad, gryninkis prioritetus, žaisk ilgalaikį žaidimą ir svarbiausia apsiženyk, kol verslas dar nepaėjo.

Trečias būdas - reikia būti labai gražiai ir neįnoringai fyfai. Gal dar vaikščioti be triusikų, nesu tikra, nes aš ne šokoladas sielai. Bet aš manau jūs suprantat. Mažiau knygų, daugiau lūpų blizgesio ir itin meilaus ir priimančio požiūrio į ŽYMIAI vyresnius, dažnai storus, vyrus. Sėkmės!

Neduoda ramybės tai, kad suaugęs sūnus yra nutraukęs bet kokį santykį su visa šeima. Nebendrauja jau keletą metų. Girdėjau, kad millenialsų tarpe toks atsiribojimas yra paplitęs.

Uff labai sudėtinga, užjaučiu jus. Mano viena draugė sakė apie motinystę, kad tai yra kasdienė paleidimo praktika. Tu juos pagimdai ir esi jiems visas pasaulis. Bet vos ne su kasdiena, jiems tavęs ima reikėti vis mažiau ir mažiau.

Nežinau situacijos niuansų, bet tarkim, kad šiuo atveju tai nėra tas kraštutinis atvejis, kur sūnus tampa sektos nariu ar sėda ant švirkšto…

Jauni žmonės tikrai būna labai įsisupę į savo gyvenimo aktualijas ir jiems tėvai, deja, nėra labai įdomūs. Dar mes milenialsai subrendom apsupti nemažai terapijos kultūros, kur skatinamas savanaudiškas ribų braižymas, kad apsisaugot nuo bet kokio “toksiškumo”. Vaikai pastringa tikrų ir menamų vaikystės traumų pasekmėse, o dėl jų aišku, kad visada kalti tėvai.

Deja, tėvai tokiu atveju nedaug ką gali padaryti. Čia jau vaikas pats turi subręsti, atleisti ir priimti savo tėvus tokius kokie jie yra. Kartais tai nutinka su gero terapeuto pagalba, o kartais kai vaikai artėja trisdešimties link, ar ima turėti savo vaikų. Tai leidžia jau šiek tiek kitaip reflektuot, bei savo klaidų pridarius, turėt daugiau pakantumo kitiems, tame tarpe ir savo tėvams.

Tad linkiu jums stiprybės ir kantrybės, ir džiaugtis, kad užauginot savarankišką sūnų, kuris jums ant kupros nesėdi ir nieko iš jūsų nereikalauja. Nors man pačiai tokiu atveju manau jokios kantrybės neužtektų ir aš tiesiog eičiau naglai pas savo vaiką į svečius kas savaitę.

Ar tie žmonės kurie yra superproduktyvūs yra laimingesni ir labiau pasitenkinę, nei tie kurie yra mažiau produktyvūs? Jei ne, tai kodėl?

Yra tokių žmonių, kurie kaip varikliukai juda kruta nuolat kažką veikia, jei ne darbe, tai sode krapštosi, jei ne tualetą tapetuoja, tai langus plauna, jei ne palėpę konstruoja, tai bent grybus marinuoja. Jų negalima stabdyt, nes sustoję jie labai greitai mirs, tad nekliudykime ir leiskime jiems toliau krutėti.

Kitais atvejais aš produktyvumo ir laimės sąvokų niekaip negaliu sujungti į vieną. Suprantu tą pasitenkinimo jausmą, kai turi darbų sąrašą ir viską darai staigiai ir dėlioji pliusiukus vienas po kito, ir tikrai tokia jautiesi visavertė visuomenės narė. Bet bendrai paėmus tai produktyvumas yra pasekmė, ir tik išsiaiškinus ko pasekmė jis yra, galima spręsti gerai tai ar blogai.

Mes lietuviai chroniškai kenčiame nuo giliai užprogramuoto noro įrodyti savo vertę. Čia greičiausiai dėl to, kad šimtus metų kovojome dėl išlikimo ir pastoviai turime tarsi užsitarnauti teisę egzistuoti. Tad kažkokiam pasąmonės lygyje, mes esame linkę manyti, kad daug visko darydami, būsim tinkamai įvertinti už savo pasiekimus. Overačyverio sindromas¹. Dauguma mano lietuvių draugių tikrai daro įspūdį anglams - mes ir gražios ir kalbų įvairių mokam, ir pasaulio naujienas žinome, ir giliai pašnekėt galime, ir mokslus baigusios, ir pačios už tuos mokslus susimokėjusios, ir dar būrelius įvairius lankome. Karts nuo karto už visa tai susilaukiam pagyrimo, kuris trunka kokias aštuonias sekundes, ir tada pokalbio tema keičiasi. Tad, blogos naujienos - joks įvertinimas tos tuštumos neužpildys kol pati nesiteiksi sau to padaryt.

Kartais gyvenimas priverčia būt superproduktyvia, nes turi dirbt, paskolą mokėt, vaikus augint, grindis plaut ir dar tėvais pasirūpint. Tokiu atveju, tas produktyvumas yra išgyvenimo būtinybė ir gal momentais atneša pasitenkinimo jausmą, kad va kiek aš galiu ir dar nepalūžau, nors jau visai svajoju palūžti ir pažiūrėti kaip visi be manęs tvarkysis.

Jeigu turi tikslą, dėl kurio viską darai ir būni superproduktyvus, tai gal tada ir būsi laimingas, bet vėlgi ta laimė ateina labiau iš prasmės turėjimo ir vilties.

Tai žodžiu atsakymas - jeigu neturite gerų priežasčių lipti į tą superproduktyvumo karuselę, tai geriau jau laimės ieškokite kitur.

Noreciau skaityti daugiau knygu, bet vis pasiimu kokia ir kažkaip nelimpa ir nesiskaito, nors atrodo turetu visai gera buti. Gal kokiu rekomendacijų?

Oj čia mano tema, tad metu keletą rekomendacijų, kurios bent jau man ir lengvai skaitėsi, ir gale nesijaučiau apgauta. Aš pati daugiausiai skaitau angliškai, bet čia bandžiau kuo daugiau lietuviškų vertimų sudėt

Biografijos

Jonas Mekas savo knygoje pasakoja visą ilgą ir nelengvą kelią apie tai kaip berniūkštis iš Biržų rajono atsidūrė Niujorke ir nusprendė ten likti. Sally Mann - fotografės memuaras, Vyvenimo pristatinėti turbūt nereikia, bet jei neskaitėt, tai ten ir lengva, ir smagu, ir gal net vis dar aktualu. Patti Smith - jaunystės ir kūrybos klajonės Niurjoke, Diseris - mano naujas atradimas - Žiūros meninės klajonės po 90-ųjų Vilnių ir ne tik.

Grožinė

Hemingvėjus - mane labai paveikė šis pirmojo pasaulinio karo patyrimas per vieno kareivuko akis + yra gera meilės istorija, o ir sakiniai trumpi. Diary of a Void - deja yra tik angliškai, bet mačiau eureka knygyne. Istorija apie japonę, kuri apsimeta, kad laukiasi. Keistoka knyga, kurioje be pamokslų atskleidžiamas visuomenės požiūris ir santykis su nėščia moteriške. Mėnulis ir Skatikas- mano viena mėgstamiausių knygų: bankininkas, palieka savo žmoną ir vaikus ir išsikrausto į Paryžių būti tapytoju. Daug įdomios psichologijos, taiklių aprašymų, o istorija paremta Gogeno gyvenimu. Knausgardas - rašo apie savo gyvenimą iki smulkiausių detalių, bet prisidengdamas romano etikete ir taip kad beveik niekada neatsibosta. Salindžeris - klasika.

Lengvam skaitymui

Kol dar neatšalo kava - ant sacharino ribos, labai miela ir šildo širdį, mažos kavinės gyvenimas, kurioje žmonės gali susitikti su artimaisiais iš praeities. Jeigu patiks - jų yra dar daug. Daisy Jones and the six - Los Andželas, rockenrolas, santykiai, romantika, muzika. The Guest - apie merginą visokeriopai bandančią neišsiskirti ir patekti į prabangų vakarėlį Hemptone (kur turtingi amerikiečiai atsotogauja, ten kur Great Gatsby veiksmas vyko). Šiose knygose veiksmas maloniai eina, ir galvot pernelyg nereikia.

Dar įdedu manęs laukiančią krūvą, kurią tikiuosi kadanors perskaityt - gal kas įkvėps

Kokios naujos tendencijos? Kas bus madinga šią vasarą?

Oho koks klausimas… Turėjom hot girl summer, brat summer… ar čia buvo vienas ir tas pats? Šiemet Visagino 50 metų jubiliejus, tai reik tikėtis gero tūso. Aš galvoju, kad gal net Pugačiova koncertuos? Tai tokiu atveju - milijono raudonų rožių vasara!

Kitas variantas - buvau kątik H&M ir nusipirkau lininį kostiumą, bei keletą lininių liemenių. Atrodau kaip ūkininkas su išsilavinimu ir labai tuo džiaugiuosi… Tai gal dar tokia vasara? Ant šiaudų?

---

Ačiū visiems už klausimus, jie pranoko mano vaizduotės ribas ir smagiai praleidau laiką į juos atsakinėdama. Kaip jums? Darom vėl už kokių poros mėnesių gal? Let me know! O jei turit ką pridurt į atsakymus - tai prašau neskūpint ir komentuot

1. Perdėto siekimo sindromas