Vakar ryte per virtuvės langą išvydau išsirikiavusius ant stogo paskutinius čiurlius. Jie iškeliavo tarsi būtų turėję kažkokį sodininko kalendorių ir viską darė pagal datas, tvarkingai. Ir aš ta proga sezonų kaitą noriu paminėt ir pasidalint savo rugpjūčio akimirkomis.
Išryškinau daug senų ir vieną naują juostelę. Labai jaučiasi, kad mano fotikas depresuoja ir nebenori tęst gyvenimo, tad manau teks jam leist pailsėt.
Tai tiek reikalų su vasara, varom toliau!