Mėnesinių apžvalga

Kas patiko, kas nelabai, ir ką būtų galima padaryti geriau.

Su mėnesinėm turiu reikalų jau virš dvidešimt metų, tad prisikaupė nemažai patirties ir jaučiuosi kvalifikuota šį reiškinį apžvelgti, reitinguoti ir nuspręsti ar rekomenduočiau draugams.

Beje reikėtų perspėti, kad ši apžvalga netiks kalėjime sėdintiems vyrams. Arba vyrams gyvenantiems vyrų saloje. Arba vyrų stovykloje. Visiems kitiems, bent valandą per mėnesį praleidžiantiems normaliam sociume - tinka.

Pradėkim nuo to, kad mėnesinių treileris buvo šiek tiek klaidinantis. Žiūrint jį galėjo susidaryti įspūdis, kad porą dienų per mėnesį, dažniausiai tada kai norėsis žaisti tenisą, šokti baletą ar buriuoti kokią baltą jachtą apsivilkus baltom aptemptom kelnėm, teks pasiimti mėlyno rašalo ir pilti jį į Always paketą. Daugiau sužinoti apie visą šį reikalą buvo sudėtinga, nes apie mėnesines gandai sklisdavo tik pašnibždomis, kaip koks word of mouth marketingo triukas. Pavyzdžiui teko girdėti šnabždant - “Renata serga, todėl fizinio šiandien nedarys”. O kas drąsesnė, tai ir pati pasisakydavo - “jo, sergu dabar, negaliu”. Įdomi liga, nuo kurios, spoiler alert! - taip paprastai nepasveiksi. Dar vieną kartą girdėjau, kad draugė negalėjo eit maudytis, nes pas ją atvažiavo teta iš Raudondvario (kaip koks pop-up’as).

Marketingo suvyliotai, bet gandų neinformuotai, man teko viską aiškintis pačiai, tad kaip ant grėblio lipau ant šios žavingos, iki šiol nesibaigiančios kraujo karuselės. Pirmas dalykas, kurį pastebėjau tai, kad man taip santūriai ir “moteriškai” nuslėpti savo “ligos” visgi nepavyks. Aš negalėjau tyliai tarti “sergu” ramiai akyte mirkteldama mokytojai. Man kažkas bandė tiesiog plytą pragrūst pro pilvo raumenis, ir aš sorry buvau užsiėmus tokiu sakykim nelabai santūriu verkimu, klykimu ir raitymusi nuo skausmo ant žemės. Kiekvienas mano mėnesis buvo pripildytas ilgų agonijos minučių laukiant kol pradės veikti Ibuprofenas, Neurofenas, Paracetamolis, Mefenamicas ar belenkokie kiti po ranka pasitaikę vaistai. Kai galų gale jie suveikdavo (kartais tik po dvigubos dozės) aš galėjau vėl kokioms keturioms valandoms grįžti į gyvenimą. Kartą, kai dar buvau paauglė, keliavau po Europą su draugu, ir jis paryčiais mane radęs, drebančiom rankom, ryjančią tabletę nuo skausmo, iš karto nusprendė, kad labai neatsakinga iš mano pusės, jog mums keliaujant, aš jam nepapasakojau apie savo kažkokią slaptą nepagydomą ligą. Na taip - “liga” iš tiesų nepagydoma, tik visai ne ta, kurią jis įsivaizdavo. Kitas draugas, pamenu, bandė aiškinti, kad jau jis tai negertų jokių tablečių nuo skausmo, nes juk geriau jausti kas vyksta tavo kūne, o ne sintetiškai save slopinti… Minutė tylos jo ramų atilsį atminti.

Prieš daug metų, kai pradėjau dirbti savo senam darbe ir man ne kas kitas, o Ambika Mod, prieš išeidama iš tos darbovietės, nes pagaliau gavo aktorės darbą, rodė kaip subalansuot viso ofiso mėnesio išlaidas/biudžetą ekselyje, aš eilinį kartą “sirgau” mėnesinėmis, ir per tą skausmą ir vaistų sukeltą smegens rūką nieko negirdėjau, nieko nesupratau, tik linksėjau galva, kad greičiau viskas baigtųsi. Po to, pusę metų kas mėnesį nesugebėdavau tos užduoties normaliai atlikti, nes vis sutapdavo su mėnesinėm ir šiap nieko neprisimindavau. Tik išeidama iš to darbo savo viršininkei prisipažinau, kodėl viską taip gerai darydavau išskyrus tą vieną užduotį - ir ji tai išgirdus pakraupo! Ko nesakei, reikėjo sakyt, taigi čia siaubas, galėjai išeiginę pasiimt ir padovanojo man knygą apie tai, kaip tapti mėnesinių deive, įdarbinant ciklą savo naudai, o ne atvirkščiai.

Negaliu pažadėti, kad aš ją skaičiau

Tas kertinis žodis - ciklas. Nors pačios mėnesinės trunka keletą dienų, kai pusė žmonių nevalingai kraujuoja, o kita pusė perka joms ledus, čipsus, šokoladus, arba laikosi saugaus atstumo, iš tikrųjų visas šitas reikalas yra nuolat besikartojantis 25-26 (mano atveju) dienų ciklas, į kurio dinamiką reikia įsikirsti. Šiame cikle yra dvi pagrindinės dalys - linksmoji, arba iki ovuliacijos, ir ta ramesnė - po ovuliacijos. Čia lengviausia galvoti biologiškai - iki ovuliacijos (arba potencialaus apvaisinimo) - mes elgiamės taip kad pastotumėm - pilna energijos visur eit, pasitikėjimo ir noro su visais bendraut bei polėkio juokaut, ypač jei tie pokštai turi potencialo baigtis kažkaip intymiau. Na, o po ovuliacijos, hormonai kažkodėl įsivaizduoja, kad mes pastojom (nes koks dar gali būti gyvenimo tikslas) ir dabar metas leisti vaisiui vystytis - nebesinori niekur eit, reikia ilgiau miegot, gulinėt, netaupant valgyt, o jei kas įkyriai lenda ir nervuoja tai pasiųsti juos be skrupulų į tą rusišką vietą.

Tad mano nauja misija tapo ne tik įsikirsti į tą ciklą, bet į jį pilnai įvažiuoti ir susisinchronizuoti. Pradėjau skaityti knygą In the flo, kuri man atvėrė akis, praplovė smegenis ir įtikino, kad mano skausmas nėra normalus (nors visi daktarai ir net TYRIMAI rodė, kad su manim viskas yra ok), kad PMS neprivalo kiekvieną mėnesį kelti egzistencinės depresijos, ir kad aš pati galiu pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Jeigu aš daryčiau marketingą mėnesinių skyriui, tai gal nuo šito pradėčiau. Pasakočiau visiems, kad geriausia banguoti su šita keista hormonų jūra, o ne prieš ją. Arba work smart, not hard. Esmė suprasti, priimti ir visuomenėj normalizuoti, kad mums - kraujo karalienėms, nėra, nebuvo, nebus ir neturėtų būti kasdieną vienodai. Mes neveikiam kaip 24 valandų prisukamas laikrodukas. Mūsų laiko juosta susidaro iš beveik mėnesį trunkančių procesų. Aš dabar sau absoliučiai leidžiu miegoti kiek man reikia. Anksčiau man taip nutikdavo, kad kartais negalėdavau atsikelti iš lovos nors tu ką, ir jei prisiversdavau, tai visą dieną vaikščiojau kaip drakonas be vakarienės, su verkimo tualete intervalais. Bet dabar! Išmintingai žinau, kad antroj ciklo pusėj mums tiesiog reikia daugiau miego, tad einu miegot dešimtą, jei taip norisi ir nebeplaku savęs dėl tokios “tinginystės”. Kaip kad neplaku savęs ir dėl didesnio įkvėpimo kai oro pritrūksta. Dar šioj fazėj pastebėjau, kad jei leidžiu sau normaliai pavalgyt. Nors ne tai, kad leidžiu, nes niekada nedraudžiau, bet labiau pasistengiu dėl mitybos ir pavarau kokios mėsytės, kiaušinių, žuvies tai tada nesinori visokių saldumynų ir čipsų, nuo kurių ir taip aišku kad geriau nebūna. Šį mėnesį išvis nulaužiau tas mėnesines - ėjau valgyt aštuonias valandas švelniai kepto ir krauju prasruvusio milžiniško steiko (atleiskit vegetarai) geram restorane, ir manau tai galėtų tapti visai gera tradicija.

Žiauru

Pastebėjau, kad tą antrą mėnesinių ciklo pusę, kuo daugiau sau leidžiu, tuo viskas lengviau einasi. Jei noriu miegot - miegu, jei valgyt valgau, ir t.t. Vyrai, jei dar skaito, gali apšalt ir giliai pasipiktint nuo tokios indulgencijos, bet nepykit, juk ne aš biologiją sugalvojau. Be to, patikėkit, šitaip ir jums patiems bus lengviau. Dar aš prijungiu papildus net jei jie ir placebo metodu veikia, aš nežinau, bet man patinka.

Mūsų pasaulis sukurtas žmonėms, kurie iš dienos į dieną gali vienodu energijos lygiu viską veikt. Ir moterys jau seniai yra prie jo prisitaikiusios ir šmaikštauja kaip jos viską, ką gali padaryti vyrai, daro dar ir kraujuodamos.

Šiaip labai džiaugiuosi, kad dabar žymiai daugiau apie tai kalbama, skiriama dėmesio, medicina pripažįsta, kad apie moterų kūnus niekas nė velnio nežino ir tyrimų nedaro. Įtariu, kad jei vyrai nestabdomai kraujuotų iš kūno apačios kas mėnesį, informacijos būtų žymiai daugiau. Bet et geriau vėliau, nei niekada.

Man dėl šių žinių mėnesinės pagerėjo, bet penkių žvaigždučių vistiek neduosiu. Reguliariai pailsėt yra visai fajna, bet visgi procesas nėra itin praktiškas ar patogus, o tam tikrais atvejais dar ir nepigus.

Rupi Kaur karjeros pradžia

Rekomenduočiau mėnesines tik tiems, kam patinka visokie linksmi nepatogumai, palikti kraujo įvairiausiose vietose ir tiems, kas turi entuziazmo pusę gyvenimo nešiot pampersus. Dar visai tinka norintiems gimdyt. O šiaip siūlyčiau mėnesines ir visą ciklą liberalizuoti ir įvesti į laisvą rinką. Kitaip tariant - negrūsti pusei žmonių per prievartą, o leisti laisvai pasirinkti tiem kas nori, tiems kas įdomu (girdėjau kad tarp trans moterų yra daug susidomėjusių). Manau laisvos rinkos sąlygos labai pagerintų mėnesinių dizainą, ypač jei šios norėtų likti paklausios ir aktualios mūsų gyvenime.

Kolkas - ★★★☆☆

Bloopers reel - mano viena buvusi kolegė mėnesinių metu prikraujuodavo į menstruacinę taurelę ir tada nešdavo savo kraują ir laistydavo juo visus augalus pas mus darbe. Čia šiaip pamąstymui.