Kodėl aš taip ir netapau astrologe?

Mano kelionė per žvaigždes, svajonių apleidimą ir kaip aš neišvažiavau į Balį

Kaip Martinas Liuteris Kingas aš irgi kažkada turėjau svajonę. Ji gimė ketvirtą mėnesį iš eilės gyvenant tamsioje Švediškoje žiemoje, prieš akis matant tik į sniegą, ledą ir savo telefoną, bei laikantis kardamono bandelių dietos. Mano glėbio nepalikdavo karšto vandens puslė, o sėdimosios - termo apatiniai iš Uniqlo. Sezoninės depresijos simfonijoje pilnu garsu griežė visi smuikai. Buvo akivaizdu, kad išeikvojau visą šiam gyvenimui skirtą žiemos atsparumą, ir kad dar vieno tokio sezono tikrai nebeišgyvensiu.

Tuo tarpu, žiūrint per telefoną, visi kiti žmonės (bent jau taip atrodė) - leido savo žiemą Balyje. Net nė karto ten nebuvus žinojau apie ką ten viskas - išsinuomoji motorolerį, varai per džiunglių takelį į rytine jogos pamoką, tada valgai vaisių salotas su chia sėklom, pietums Muay Thai treniruotė, tada kakavos ceremonija, garso gongų vonia ar kaip ten, masažas ir saulėlydis prie jūros. Toks išsiskyrusių moterų naujo gyvenimo pradžios inkubatorius iš kurio grįžtama jei ne tapus jogos mokytoja, tai bent jau su giliom žiniom apie gimdos energiją ir moterų rato patirtim. Visiška klišė, bet nu negi nefajna?

Štai taip man gimė nauja svajonė, ir ne - ji nebuvo tiesiog išsiskirti ir sekančią žiemą praleisti Balyje. Aš sugalvojau ant staigio išmokti astrologiją ir persikraustyt į Balį ne atostogauti, o astrologauti. Žvaigždžių vedina, padėti visoms šviežiai išsiskyrusioms moterims Balyje IŠ TIKRŲJŲ save atrasti pasakojant joms, kaip dabar pats palankiausias metas pokyčiams ir naujoms pradžioms.

Kartą gyvenime gavau vairuotojo pažymėjimą per tris mėnesius, o iš istorijos valstybinio esu gavus 96, kai prieš tai vidurkis vos tesiekė šešetą, tad per daug nedvejodama nusprendžiau kad galiu ir astrologiją gan greitai išsistudijuoti. Prisipažinsiu, nepradėjau nuo visiško nulio. Jau prieš daug metų Londone užsukus į Astrologijos parduotuvę, jos savininkas Baris man padarė asmeninį analitinės psichologijos (Jungo principais) horoskopą - į kurį pažiūrėjęs, atsisuko į mane ir rimtai pro akinių viršų ištarė - tau nelabai lengva šiame gyvenime ar ne? Pagaliau kažkas mane suprato! Kai perskaičiau pilną ir išsamią 30-ies puslapių savo gimimo datos analizę, aš negalėjau suprasti iš kur tas jo kompiuteris apie mane tiek gali žinoti? Kaip? Nesvarbu, kad ten buvo keletas dalykų, kurie man niekaip netiko, tų tikusių buvo žymiai daugiau ir į juos labiausiai kreipiau dėmesį.

Nusprendžiau gilintis būtent į tą psichologinę astrologiją, o ne tą, kuri padeda nuspėt kada sutiksi savo svajonių vyrą ir kada pakels algą. Man tai pasirodė žymiai naudingiau ir kažkaip giliau. Tokia astrologija yra tiesiog dar vienas būdas pamatyti save iš šono, kaip tarkim terapijoje, ar santykiuose. Tik šis būdas mažiau asmeniškas, ir gali palengvinti prastesnių savo savybių priėmimą - nes juk jei jau net žvaigždėse tai atmatuota, tai gal jau tikrai užteks neigti tą savo materializmą ir mokytis kažkaip prasmingai su juo susigyventi.

Arapita Singh - zodiako ženklai

Bet kuo giliau miškan, tuo daugiau medžių ir labai greitai astrologija man pradėjo kelti daugiau klausimų nei atsakymų. Astrologija, kaip ir daug kitų gerų dalykų, dar nėra mokslo įrodyta, bet problema yra labiau tame, kad astrologija yra tiesiog labai atvira ir interpretacijoms palanki erdvė. Kiekviena planeta, ženklas, namas, aspektas ir jų kombinacijos siūlo daug įvairių variantų. Tad turi žinot juos visus, o tada kalbėdamas su žmogumi pritaikyti būtent tuos, kurie labiau tinka. Panašiai kaip siūnant rūbus pagal individualų užsakymą - kartais patrumpini rankovę, kartais pasiaurini, kad proceso gale viskas maždaug tiktų. Kiekvieno mūsų gimimo žemėlapiuose yra tie patys dvylika ženklų, tad net jeigu ir nesate “sentimentalusis vėžys” ar “pavydusis skorpionas”, vistiek kažkurioj gyvenimo sferoj kaipo ir esate.

Čia negaliu neprisiminti kaip prieš kokių dešimt metų visi galvojo, kad Lana del Rey yra gimusi po dvynių ženklu, kas atrodė labai logiška - jos koliažiniai klipai ir dainų žodžiai gerai iškomunikuodavo idėjas. Tada, pačiai Lanai patikslinus savo gimimo laiką, paaiškėjo, kad visgi ji yra vėžys. Twiterio astrologai, nors trumpam ir apšalę, greitai persikraustė į naują realybę - taigi aišku, kad ji vėžys - pas ją toks stiprus nostalgijos jausmas, kad mes visi ten net negyvenę esam pasiilgę senosios Amerikos. Labai lengva įstatyti žmogų į kokio nors ženklo dėžutę - smegenys pačios sutelks dėmesį į joms žinomas būtent to ženklo savybes ir praignoruos jūsų kitas turimas.

Mano viena draugė kątik buvo pas astrologę, kuri jai pasakojo, kad dėl jos ženkle kątik įvykusių užtemimų dabar jos gyvenime vyks daug pokyčių. Dar jai svarbu išmokti naviguoti santykiuose tą ribą tarp per didelės priklausomybės ir visiškos nepriklausomybės. Bet juk daug kam šiuo metu gyvenime vyksta pokyčiai, o tie santykių bajriai irgi visiems anksčiau ar vėliau iškyla. Kažkodėl esame linkę priimti gan bendrus teiginius asmeniškai ir manyti, kad jie yra specifiškai skirti būtent mums. Grynai kaip mano tada išgirsta Bario frazė - apie tai kaip man nelengva šiame gyvenime. Dabar kai pagalvoju tai, o kam lengva šiais laikais? Bet kai kažkas tau taip pasako prasmingai žiūrėdamas į akis, tikrai jautiesi kažkuom ypatingas ir išskirtinis.

Nevadinu nei Bario nei kitų astrologų šarlatanais ir toli gražu ne visos jų konsultacijos yra vieni vėjai. Gal net pavydžiu jiems to užtikrintumo ir horoskopinio matymo, kurio dėka jiems viskas sutampa, prognozėse netrūksta logikos, o ir vidinis skeptikas kojos nekiša. Bet žmonės kreipiasi į astrologus ir kitus žiniuonius, kai yra pasimetę, atviri įtakai, pažeidžiami ir patiklūs. Jie nežino, kaip jiems toliau būt, ir nori, kad nors kartą gyvenime kasnors tiesiog pasakytų kaip viskas yra iš tikrųjų. Kad kažkas “pamatytų jų sielą” ir užtikrintų juos, kad jie ne tik kad neklysta, bet gal ir yra kažkuo ypatingi. Repetuodama savo astrologines žinias ant draugų suabejojau, ar aš tokios atsakomybės noriu. Srityje, kurioje yra tiek daug skirtingų būdų pateikti žinias, o pačios žinios yra tokios atviros interpretacijai, reikia turėti daug etikos ir net sakyčiau psichologinio išsilavinimo.

Ar aš pernelyg rimtai į tai žiūriu? Bet o kaip žiūrėt, jeigu astrologiją išmokt šiaip užtrunka žymiai ilgiau nei gauti vairuotojo pažymėjimą? Kiek galiu skirti savo brangaus gyvenimo laiko sričiai, kuri kartais pataiko, o kartais ne? Kuri, tiksliai nuspėja, kad šią savaitė aš gausiu pinigu, nes gaunu(!), bet nieko nesako apie kitas savaites kai kartais gaunu tų pinigų ir net daugiau.

Vėlgi, nevarau ant astrolgoijos. Naktinis dangus, planetų charakterių mitologinės istorijos ir sąskambiai su tuo kas vyksta žemėje yra įdomu, mįslinga ir poetiška, bei primena mums kokie mes visgi esam maži ir laikini. Manau, kad astrologija taip ilgai išgyveno, ne dėl to, kad ji ten kažkaip tiksliai viską aiškina, bet dėl to, kad mums jos tiesiog reikia. Mes juk nuolat ieškom kažkokio savo durnos egzistencijos paaiškinimo ir supratimo, o naktinis žvaigždėtas dangus mus lydi ir lydėjo nuo pat pradžių, kaip tylus, visos žmonijos istorijos liūdininkas.

Tad, nors ir esu “dvasingųjų žuvų” ženklo atstovė, Balyje manęs kolkas nerasit ir Natašai apie jos gyvenimą turės pasakot kažkas kitas. Balio detoksikuojantys švieži glotnučiai (nu kas sugalvojo šitą žodį) nelaukia tokių kritinio mąstymo vergų kaip aš.