Birželio nuotraukos, knygos, filmai ir muzika

Mėnesio albumas

Jul 01, 2025

Knygos

Kaip ant paskutinio benzino puškuojantis traktorius taip ir aš šį mėnesį iš paskutiniųjų knapsėdama metro ir autobusuose vis bandžiau kažką skaityti ir versti puslapius. Šiaip neturėjau laiko nei skaitymui nei pramogoms nei gyvenimui… Kodėl - papaskosiu neužilgo jau sekančiam įraše, na o dabar bent jau apie tuos puslapius, kuriuos perskaičiau.

STASILAND - Anna Funder - vis dar skaitau ir tiesiog nerealiai gaunu daug iš šitos knygos. Knygoje pasakojamos Rytų Vokietijoje gyvenusių žmonių istorijos: nuo tų labai siaubingų - su bandymais pabėgti, pagavimais ir kankinimais, iki tų mažiau matomų - kur tavęs niekas nepriima į darbą ar į universitetą ir nesi tikras kodėl. Deja, nelabai tolima praeitis, kurios manau mes dar patys nepamiršom. Gerai aprašyti subtilūs ir nematomi kontrolės metodai ir kaip jie griauna gyvenimus.

BEYOND THE WALL - Katja Hoyer - na taip aš esu truputį Rytų Vokietijos aspiruojanti ekspertė, bet šita knyga manęs neužkabino. Autorės tikslas - parašyti pilną Vokietijos Demokratinės (lol) Respublikos istoriją, kaip paminklą praeičiai - be šaržų ir su pagarba. Visai įdomu, bet man asmeniškai per daug politinių detalių.

THE WHITE BOOK - Han Kang - žinau, kad dabar visi skaito jos knygą The Vegetarian, tai aš šiek tiek atsilieku, arba kaip visada tyčia prieš srovę. Ši knyga yra arba trapumo, emocijos, poezijos ir tikrumo kristalas arba tiesiog pretenzingas išsikalinėjimas. Jei kas skaitėt, būtų įdomu kokios jūsų nuomonės.

Straipsniai

Vilniaus viešojo transporto analizė. Man, kaip žmogui jau virš trisdešimt metų naviguojančiam kasdienybę be automobilio ši tema yra gan asmeniška ir skausminga. Tiesa ta, kad Lietuvoj yra labai sunku gyventi be mašinos. Vilniuj aišku lengviau ir įmanoma, jei neturi nieko prieš stoviniavimą lauko stotelėse laukiant 25 minutes neatvažiuojančio autobuso, vien tam, kad pavažiuot tris ilgas stoteles. + žiemos metu + su daiktais ir pavargęs + jei dar reik persėdimo ir vėl laukt.

Vilniaus kavinės ir rašymas jose. Oj nu kas man yra, kiba Vilniaus pasiilgau?

Filmai

ONE TO ONE John & Yoko - labai fajnas filmas, net jeigu galvojate, oseube nu kiek galima tuos bitlus melžt. Čia praktiškai niekas nesikartoja ir filmas pasakoja apie keletą šios poros gyvenimo metų bei duoda labai įdomią to laikmečio ir jį supusio politinio aktyvizmo apžvalgą.

MEN AND CHICKEN - Nuo šiol tai oficialiai vienas mano mėgstamiausių filmų! Bet. Rekomenduoju tik humoro jausmą turintiems keistų filmų mėgėjams. Superinė vaidyba, neįtikitėna istorija, žiauriai daug prisižvengiau, ir geri siaubo elementai.

THE CRIME IS MINE - Šitą filmą aš žiūrėjau per klaidą, nes disleksiškai painioju prancūzus režisierius Olivier Assayas ir Francois Ozon. Tai man čia buvo ne tai ko norėjau, bet sprendžiant iš Rotten Tomatoes procentų - visiem kitiems jis net labai gerai suėjo.