Labas iš Kyoto, arba konichiwa!
Per plauką ištrūkus iš persėdimo Kinijoj, dabar keliauju po Japoniją. Šiai kelionei ruošiausi labai ilgai, kas aišku vistiek manęs neparuošė visai šitai overstimuliacijai. Nebijokit, nepulsiu pasakot, kokia nereali japonų vizuali kultūra, lyg dar kas nors nebūtų šito girdėjęs.
Jeigu esate matę Woody Alleno filmą Zeligas - tai suprasit kaip man dabar yra. Vakar susitikus su sena japone drauge linkčiojau ir kikenau kaip pasamdyta. Nu, kodėl aš negaliu būt tiesiog japonė? Aš moku truputuką japoniškai šnekėt ir net skaityt, todėl esu, noriu tikėt, gan naudinga, bet ir labai annoying pakeleivė. (Per teliką rodo sumo imtynininką su keturiom krūtim).
Labiausiai per pirmas tris dienas patikę dalykai:
Pigus maistas
Traukinių garsai
Mandagumas
Shoppingas
Šviesa - natūrali ir lempos
Rajonai
Skanus maistas
Žaislai
Kalba
Tualetai
Išgirsti One Note Samba stoties tualete
Džiazas gatvėse
Tofu pardavėjo fleitos dainelė
Tatami grindys
Senoviškų fotikų pasirinkimas
Apskritai visa jų nostalgija
Juokingos reklamos
Viskas yra kaip žaidimas, o oficialios uniformos kaip iš filmukų
Labiausiai nepatikę
Žiaurios minios žmonių
Shinkansen kaina (kurios aš per durnumą išvengiau, ačiū)
Politikai
Žmonių pervargimas ir persidirbimas
Grūdo dydžio kambariai Tokijuje
Jumbo Toast
Kad nemoku pakankamai kalbos, kad būčiau tikra japone
Per daug japonais norinčių būt vakariečių tokių kaip aš/ sunku jaustis ypatingai
Sekančią savaitę keliausiu po kalnus, manau pasiimsiu Substacko išeiginę, tad susitinkam lapkričio gale!
Prašau dar vienas pasaulio lietuvis į mūsų garbės lentą - https://en.wikipedia.org/wiki/Zemaitis_Guitars
Ka tau ten nuvykus padare politikai??